Sveikučiai!

Ir vėl sugrįžtu pas jus su savo mintimis..Šįkart apie Krištolinės kurpaitės akimirka.Aš vadinu tokius dalykus, kurie iš pradžių būna labai blogi, bet paskui baigiasi kuo nors labai geru - panašiai, kai pelenė pameta kurpaitę, bet galiausiai vėl susitinka su žaviuoju princu.

Savaitės pradžioje man atsitiko kai kas iš tikrųjų baisiai siaubingo ir dėl to mane ištiko kvailas panikos priepuolis. Bet aš manau/tikiuos, kad tai baigsis kuo nors labai geru.

Ir man kai kas nutiko.

Kai kas be galo nuostabaus.

Todėl noriu su jumis pasidalinti, nes Krištolinės kurpaitės akimirka, apie kurią jums ir rašiau, iš tikrųjų išsipildė.Visai ne taip, kaip maniau,nes man vis tiek liko daug neatsakytu klausimų ir keistų nesutampančių dalykų.

Tai gi..minėjau jums,kad sutikau savo gimininga siela..o paskui minėjau,kad suklydau,bet nuo vakar vėl manau,kad vis dėl to aš ją sutikau.

Aš sutikau vaikiną.

Vaikiną, kuris man labai patinka.

Regis, aš jam irgi labai patinku!

O visi naujieji šio tinklaraščio sekėjai (beje ačiū jums!) galit paskaityt ankstesnius mano įrašus,kad pamatytumėt, jog man taip nebūna.Niekada! Esu tokia mergina, kuri vis už ko nors užkliūva, o prie vaikinų ima veblenti tarsi nevisprotė. Aš jiems niekad nepatikau ir netikau.Jie tik norėdavo būti draugais.Arba pasišaipyti.

Bet sutikau vaikiną, kuriam regis, patikau ( vadinsiu jį vaikinu iš Bruklino ). Jaučiuosi nuostabiai, nes nereikėjo apsimetinėti tuo,kuo nesu. Nereikėjo atrodyti tobulai. Buvau absoliučiai savimi ir vis tiek jam patikau..Nors ir buvome jau susipykę,bet...dabar..tai jau niekis..

Šiandien su vaikinu ir Bruklino važiuojant mašina jo akivaizdoje mane ištiko panikos priepuolis.Bet jam neatrodžiau nenormali. Tiesą sakant, jis buvo labai mielas ir davė gerą patarimą, kurio noriu su jumis pasidalyti.

Visų pirmą pasakė,kad laikas užgydo žaizdas ir kad niekas nesitęsia amžinai, net patys blogiausi dalykai.Žodžiu, kai jums būna baisu arba neramu, nereikia su tuo kovoti..O tik..stebėti tai savo kūne.Taigi, jeigu iš baimės būnat labai įsitempę arba supykina, arba spaudžia krūtinę, jums reikia tą baimę įsivaizduoti kokio nors pavidalo ir spalvos.O tada tiesiog galvoti, kad nieko tokio jausti nerimą ir leisti jam būti, tada jis pamažu išnyks.Kol kas pati dar nebandžiau, bet vaikinas iš Bruklino sakė, kad jam padėjo.

Taigi, visi kurie nerimaujat dėl įvairių dalykų, kai vėl tai pasikartos, išbandykit šį pratimą. Aš irgi išbandysiu, o tada vieni kitiems apie tai čia parašysim.Nežinau, kokia bus mano ir vaikino iš Bruklino ateitis.Bet jaučiu,kad tarp mūsų įvyko kai kas labai ypatinga.Juk princas nepamiršo savo pelenės? Jis vis ieškojo ir ieškojo jos, kol surado ją ir kitą kurpaitę.

Kai sutinki žmogų, kuriam patinki tokia,kokia esi, o jis tau patinka toks, koks yra, reikia daryti viską, kad jo neprarastum.

Taigi..nežinau ar teisingai ar ne elgiuosi,bet aš kovosiu nors ir dar tektu nudegti..

Aš jus visus labai myliu ir esu be galo dėkinga už palaikymą.!

                              Interneto Mergaitė atsijungia xxx